Nugaros skausmą bent kartą patyrę beveik visi

Birželio 26, 2020 | Rūtelė Foktienė
+2
+2 -0

Nugaros skausmas – viena populiariausių skausmo rūšių. Statistika rodo, kad jį bent kartą gyvenime yra patyrę maždaug 4 suaugusieji iš 5. Bent pusė suaugusiųjų šio skausmo kamuojami dar dažniau ir taip nutinka dėl įvairiausių priežasčių – netaisyklingos laikysenos, traumų, pernelyg silpnų nugaros raumenų, stuburo pokyčių, nepatogios lovos ar čiužinio bei darbo kėdės, per mažo fizinio aktyvumo, per didelio fizinio krūvio, netgi dėl patiriamo streso. Vis daugiau jaunų žmonių neaplenkia šis nemalonus potyris. Nesunku pripažinti, kad nugaros skausmas yra gana opi problema, kuri paliečia labai didelį skaičių pacientų ir mažina jų kasdienybės kokybę.

Nugaros skausmo gydymas

Nugaros skausmas gydomas taikant medikamentines ir nemedikamentines gydymo priemones. Vien vaistų dažniausiai nepakanka – tenka taikyti ir fizines priemones, kurios daugeliu atvejų yra gana veiksmingos. Didžiausio gydymo efektyvumo galima pasiekti taikant kompleksinius gydymo kelius. Svarbu laikytis gydytojų rekomendacijų ir gydymo metodus pritaikyti atsižvelgiant ir į konkretaus paciento sveikatos būklę, ir į jo asmeninius norus.

"Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo yra bene populiariausias pasirinkimas, skirtas nugaros skausmo gydymui."

Fizinės nugaros skausmo gydymo priemonės

Fizinių gydymo priemonių yra pačių įvairiausių. Gali būti naudojami ir specialiai parinkti elektros impulsai ar magnetinių laukų energija, ir tempimas tam pritaikyta įranga, ir kiti gydymo metodai. Itin didelę reikšmę turi gerai parinkti fiziniai pratimai – dažnas gydytojas pasakys, kad kol nebus atliekami specialūs pratimai, jokių realių rezultatų tikėtis praktiškai neįmanoma. Fizioterapijos reikšmė – labai didelė. Šiais laikais informacijos apie fizinius pratimus apstu, tereikia pasirinkti pačius tinkamiausius kiekvienu individualiu atveju. Labai svarbu fizinius pratimus atlikti taisyklingai, tad pirmieji užsiėmimai turėtų vykti kartu su profesionaliu ir savo sritį gerai fizioterapijos specialistu/ kineziterapeutu. Vėliau galima remtis spausdinta informacija, video medžiaga, netgi sekti specialius tinklaraščius – svarbiausia kantrybė ir netrukus bus pajuntami teigiami rezultatai. Būtina, kad pats pacientas tikėtų fizioterapijos teikiama nauda – tada bus sulaukiama kur kas geresnių rezultatų ir vėl grįš gyvenimo džiaugsmas, kuriame nebus vietos jokiems nuotaiką gadinantiems ir mobilumą apribojantiems nugaros skausmams.

Nugaros skausmo gydymas vaistais

Kiekvienu atveju vertinama, kokie vaistiniai preparatai suteikia geriausia efektą ir galimai daro mažiausią neigiamą poveikį. Vadinasi, sveriamas naudos ir rizikos santykis. Natūralu, kad ir patys saugiausi vaistiniai preparatai jautresniems pacientams gali sukelti nepageidaujamų poveikių, tad kiekvienu atveju ieškoma saugiausių ir kartu efektyviausių medikamentų.

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo yra bene populiariausias pasirinkimas, skirtas nugaros skausmo gydymui. Jie gali būti vartojami vieni arba deriniuose su kitais preparatais, pavyzdžiui, raumenis atpalaiduojančiomis vaistinėmis medžiagomis, teigiamai veikiančiais B grupės vitaminais (gana didelėmis jų dozėmis) ir panašiai. Lėtinis nugaros skausmas gali sukelti daug nerimo ir įtampos, suprastinti miegą, tad tokiais atvejais gali būti skiriami ir kiti vaistiniai preparatai, gerinantys miegą, mažinantys nerimą ir įtampą.

Iš nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vienos populiariausių ir plačiausiai vartojamų vaistinių medžiagų yra diklofenakas, ibuprofenas, deksketoprofenas, meloksikamas, nimesulidas ir kt. Deksketoprofenas – vienas efektyviausių ir greičiausiai veikiančių pasirinkimų. Dolmen esanti deksketoprofeno druska sukurta remiantis naujausiomis technologijomis – ji išsiskiria savo sugebėjimu veikti greitai (vidutiniškai per 30 minučių arba tarp 15 ir 60 minučių) ir savo poveikį išlaikyti pakankamai ilgai (vidutiniškai apie 4-6 valandas, o 25 mg dozė veikti gali ir 8 valandas). Tad Dolmen verta turėti kiekvienų namų vaistinėlėje, ypač jei netikėtai užklupo ūmus nugaros skausmas. Galima pasirinkti tinkamiausią farmacinę formą – plėvele dengtas tabletes arba granules geriamajam tirpalui. Žinoma, kad dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina tartis su gydytoju arba vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.

Visuomenė nuolat sensta ir vidutinė gyvenimo trukmė ilgėja. Vis daugiau dėmesio skiriama senjorų gyvenimo kokybės pagerinimui. Svarbu, kad senjorai būtų sveiki ir laimingi ir dar ilgai galėtų džiaugtis auksiniu savo gyvenimo amžiumi. Kaip pagerinti gyvenimo kokybę senjorams? Ką reikėtų žinoti kiekvienam savo sveikata besirūpinančiam garbaus amžiaus piliečiui? Pateikiame 4 svarbius patarimus. • Vyresniame amžiuje nuolat mažėja raumeninio audinio kiekis, todėl maisto porcijos turi būti mažesnės, o judėjimo - daugiau Senstant natūraliai lėtėja medžiagų apykaita, mažėja virškinimo fermentų išskyrimas ir gamyba, nyksta raumeninis audinys ir daugėja riebalinio audinio. Senjorams pirmiausiai vertėtų stengtis suvalgyti mažiau maisto, nei anksčiau, nepamiršti būti fiziškai aktyviems. Taigi maisto porcijos turėtų būti mažesnės, o kasdien vertėtų aktyviau pajudėti bent po pusvalandį. Senjorams rekomenduojama valgyti reguliariai – bent 4-5 kartus per dieną. Tai padės išlaikyti optimalią kūno masę. • Vertėtų saugotis traumų, nes vyresniame amžiuje kaulinis audinys gyja sunkiau Kineziterapeutai gali parodyti specialių pratimų, padedančių ne tik stiprinti raumenis, bet ir palaikyti gerą laikyseną bei koordinaciją. Tai itin svarbu šaltuoju metų laikotarpiu, kai labai padidėja paslydimų ir su tuo susijusių traumų rizika. Kadangi daugumos senjorų (ypač moterų) kaulų tankis mažesnis nei jaunystėje, geriau išvengti kaulų lūžių, nes kaulinis audinys tiesiog sunkiau gyja. Vienas iš būdų – specialios mankštos, gerinančios pusiausvyrą ir koordinaciją. Beje, senjorams dažnai trūksta kalcio ir vitamino D, kas dar labiau didina sunkių traumų riziką. Reikėtų pasistengti šių medžiagų kiekį palaikyti sveika mityba, pavyzdžiui, valgyti pakankamai pieno produktų, tamsių daržovių ir riebios žuvies. Jei kalcio ir vitamino D ypatingai trūksta, galima papildomai vartoti maisto papildus, tačiau dėl jų vartojimo visuomet būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku. • Didėja įvairių virškinimo sutrikimų tikimybė, nes lėtėja medžiagų apykaita ir mažėja virškinimo fermentų Senjorai dažniau skundžiasi tokiais virškinimo sutrikimais kaip vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, sunkumas skrandyje, nevirškinimo jausmas. Vyresniems asmenims rekomenduojama valgyti daugiau skaidulinių produktų. Puikiai tiks rupiai maltų grūdų kepiniai, košės, dribsniai. Praktiškai bet kokią košę ar kepinius galima papildyti kviečių arba avižų sėlenomis – taip jie tampa kur kas sveikesni. Taip pat naudinga valgyti daugiau lapinių daržovių, tamsiai žalių daržovių, ankštinių daržovių, vaisių su odelėmis. Vertėtų nepamiršti į mitybą įtraukti rauginto pieno produktų ir raugintų daržovių. Senjorams kur kas naudingesni sudėtiniai angliavandeniai, o paprastųjų angliavandenių, pavyzdžiui, cukraus, reikėtų vengti. Daug sudėtinių angliavandenių yra ankštinėse daržovėje, rupaus malimo grūdų duonoje, kitose daržovėse. Jei daržoves sunkiau sukramtyti, tuomet jas galima ir patroškinti. Taip pat reikėtų nepamiršti per parą išgerti bent 2 litrus negazuoto mineralinio vandens. Galima ir daugiau, jei tik senyvas asmuo neserga kokiomis nors ligomis, dėl kurių skysčių kiekis turėtų būti ribojamas. • Didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika, nes organizme kaupiasi visų nesveikų įpročių padariniai Senjorų mityboje turėtų būti pakankamas omega 3 riebalų rūgščių kiekis. Patartina valgyti daugiau augalinių aliejų. Puikiai tiks šalto spaudimo linų sėmenų ir rapsų aliejai, kokybiškas pirmo spaudimo alyvuogių aliejus. Taip pat galima rinktis graikinių riešutų aliejų ir kanapių sėklų aliejų. Bent kartą – du per savaitę reikėtų pasimėgauti riebia žuvimi. Rekomenduojama vartoti žuvies taukus. Geriau rinktis troškintą, virtą ir garuose gamintą maistą, o kepto maisto vengti. Per parą reikėtų suvalgyti ne daugiau nei 5 gramus druskos, gyvulinį maistą dažniau keisti augaliniu. Beje, vertėtų nepamiršti ir psichinės sveikatos. Senjorai turėtų rasti mylimos veiklos ir džiaugtis ja su savo bendraminčiais.

Plačiau:

Kaip pagerinti senjorų gyvenimo kokybę?
+2
+2 -0
  • gyvenimo kokybė
  • nesteroidiniai vaistai
  • Nugaros skausmas
  • Fizioterapija
  • Skausmas

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *