Paprastoji jonažolė

+1
+1 -0


Grupė: Dermatologiniai susirgimai, Nervų sistemai, Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, Šlapimo ir lytinių organų sistemai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai

Paprastoji jonažolė (lotyniškai Hypericum perforatum) – tai jonažolinių šeimai priklausantis, daugiametis, iki 80 centimetrų užaugti galintis žolinis augalas. Jonažolė turi ploną, smarkiai išsišakojusį, pliką, gulsčią šakniastiebį. Iš jo išauga vertikalus, dvi išilgines briaunas turintis, viršūnėje išsišakojantis stiebas. Augalo lapai žali, pliki, su skaidriais taškeliais paviršiuje (tai liaukutės, iš kurių išskiriamas eterinis aliejus). Lapai be kotelių, kiaušinio formos, lygiais kraštais. Jonažolės žiedai tamsiai geltoni, dėmėti, turi penkis vainiklapius, telkiasi į skydo pavidalo žiedynus, kurie išsidėsto pačiose stiebo viršūnėse, o vaisius – atsidaranti dėžutė. Augalas žydi birželio–rugpjūčio mėnesiais, o sėklos subręsta liepos–rugsėjo mėnesiais.

Jonažolės Lietuvoje yra dažnos ir gerai žinomos. Jos mėgsta kalkingus dirvožemius, saulėtas vietas, todėl gali būti aptinkamos pamiškėse, šlaituose, pievose, sausuose miškuose.

Veikliosios paprastosios jonažolės medžiagos: eteriniai aliejai, organinės rūgštys, vitaminai C ir PP, mineralinės medžiagos, cholinas, beta karotenas, flavonoidai (kvercetinas, rutinas, izokvercetinas), dažomosios medžiagos, rauginės medžiagos, fitoncidai, dervos, kondensuoti antracenai.

Gydomosiomis savybėmis pasižyminčios jonažolės yra naudojamos liaudies medicinoje. Jų veikliosios medžiagos turi antibakterinį, uždegimus slopinantį, kraujagysles sutraukiantį, tonizuojantį, atkuriamąjį poveikį, todėl augalai tinkami virškinamojo trakto sutrikimams gydyti (opaligei, uždegiminėms ligoms), šlapimo takų ir inkstų infekcijoms gydyti, burnos gleivinės uždegiminiams procesams slopinti, odos nudegimams ir žaizdoms gydyti, hemorojinių mazgų kraujavimui stabdyti. Taip pat jonažolės turi raminamąjį poveikį, todėl gali būti naudingos depresijai gydyti.

Paprastosios jonažolės preparatų nerekomenduojama vartoti nėščioms moterims, vartojant kai kuriuos vaistus (pvz., hormonines kontraceptines tabletes, antidepresantus, ciklosporinus, teofiliną, MAO inhibitorius), asmenims, turintiems arterinę hipertenziją (per aukštą kraujospūdį) bei ketinantiems kaitintis saulėje.

Paprastoji jonažolė. Vartojimas

Gydomiesiems preparatams ruošti yra renkama viršutinė augalo dalis (stiebo viršūnė su lapais ir žiedais). Nupjautus augalus reikėtų džiovinti gerai vėdinamose, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotose vietose. Tam puikiai tinka palėpės arba specialios džiovyklės. Optimali jonažolių džiovinimo temperatūra yra 35 laipsniai Celsijaus. Tinkamai sudžiovintos žolės būna nemalonaus, kartaus, aitraus skonio. Sudžiovinta jonažolė galioja dvejus metus.

Jonažolių užpilo paruošimas: stikline verdančio vandens užpilti du šaukštus džiovintos susmulkintos žolės ir palaikyti porą valandų. Tokį užpilą rekomenduojama gerti tris kartus per dieną po trečdalį stiklinės prieš valgį. Užpilas tinkamas gastritui (skrandžio uždegimui) gydyti.

Jonažolių ir kitų vaistažolių užpilo ruošimas: reikės: mėtų, liepos žiedų, jonažolių ir ramunėlių. Šaukštą šių vaistažolių mišinio užpilti stikline verdančio vandens, palaukti, kol pritrauks, ir perkošti. Įpilti du šaukštus degtinės. Tokį užpilą tinka ne tik gerti, bet ir skalauti veidą, burnos gleivinę.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *