Paprastoji kiaulpienė

+2
+2 -0


Grupė: Dermatologiniai susirgimai, Kvėpavimo sistemai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai

Paprastoji kiaulpienė (lotyniškai Taraxacum officinale) – tai astrinių šeimai priklausantis, ilgai gyvuojantis, iki 30 centimetrų užaugti galintis, stiebo neturintis žolinis augalas. Pienė turi negausiai šakotą, liemeninę šaknį, kuri gali siekti iki 30 centimetrų ilgio. Augalo šakniastiebis trumpas, iš jo išauga žali, dantytais krašteliais lancetiški lapai. Pats žiedynstiebis silpnas, tuščiaviduris, belapis, užsibaigiantis vienu žiedu, nuskynus išsiskiria baltas skystis. Kiaulpienės žiedai skaisčiai geltoni, liežuviški (iki 200 liežuvėlių viename žiede), vidiniai trumpesni už išorinius. Kai subręsta pienės sėklos, geltonas žiedas tampa baltais, lengvai atsiskiriančiais pūkais, kurie turi skristuką. Augalas žydi pavasarį, balandžio–gegužės mėnesiais.

Paprastoji kiaulpienė Lietuvoje yra labai gerai žinoma ir dažna. Ji kaip piktžolė auga soduose, pievose, laukuose, šlaituose, pamiškėse, miškuose, patvoriuose, panamėse, ganyklose.

Veikliosios paprastosios kiaulpienės medžiagos: organinės rūgštys, riebalai, kaučiukas, dervos, cholinas, gleivės, mineralinės medžiagos (kalcis, magnis, geležis, fosforas, kalis), beta karotenas, glikozidai, inulinas, organinės rūgštys (citrinų, obuolių), stigmasterinas, taraksacinas, triperteniniai alkaloidai, asparaginas, triperteniniai alkoholiai.

Gydomosiomis savybėmis pasižyminti paprastoji kiaulpienė yra plačiai naudojama liaudies medicinoje. Ji padeda turint virškinamojo trakto sutrikimų (gerina apetitą, aktyvina žarnyno veiklą, minkština vidurius, gydo kolitą), sergant kvėpavimo takų ligomis (peršalimu, gerklės uždegimu), gydo kepenų ir tulžies pūslės ligas. Pienės veikliosios medžiagos reguliuoja riebalų apykaitą, mažina cholesterolio kiekį organizme, todėl tinkama gydyti aterosklerozę ir jos profilaktikai. Taip pat kiaulpienės sultys tinkamos odos ligoms gydyti (pigmentinėms dėmėms naikinti, furunkulams, egzemai, nudegimams).

Kiaulpienių preparatai nerekomenduojami sergant gripu, tulžies pūslės akmenlige, žarnyno nepraeinamumu.

Paprastoji kiaulpienė. Vartojimas

Gydomiesiems preparatams ruošti renkamos paprastosios kiaulpienės šaknys. Jas reikėtų kasti pavasarį arba rudenį, iškasus švariai nuplauti vėsiu vandeniu, susmulkinti ir džiovinti gerai vėdinamoje patalpoje. Optimali džiovinimo temperatūra yra 40–50 laipsnių Celsijaus. Tinkamai sudžiovintos šaknys bekvapės, kartoko skonio. Sudžiovinta kiaulpienių žaliava tinkama naudoti 5 metus. Taip pat naudojamos kiaulpienių sultys.

Šaknų nuoviro paruošimas: stikline verdančio vandens užpilti šaukštą smulkintų džiovintų šaknų, 30 minučių pavirinti ir palikti 10 minučių atvėsti. Paskui perkošti ir gerti kelis kartus per dieną po trečdalį stiklinės prieš valgį.
Paprastųjų kiaulpienių sultys yra puikus vaistas nuospaudoms, karpoms gydyti, taip pat kaip priešnuodis įkandus gyvatei.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas.