Paprastoji vyšnia

+7
+7 -0


Grupė: Imuninei sistemai, Kvėpavimo sistemai, Šlapimo ir lytinių organų sistemai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai

Paprastoji vyšnia (lot. Cerasus vulgaris) – tai erškėtinių šeimai priklausantis, daugiametis, iki 6 metrų užaugti galintis krūmas arba medelis.

Vyšnia turi šaknines atžalas. Jos stiebas – vertikalios padėties, tvirtas, žievė rusvai pilka. Augalo lapai tamsiai žali (apatinė pusė kiek šviesesnė), blizgūs, elipsės formos, turi pjūkliškai dantytus kraštelius, porą linijiškų prielapių, ant jų paviršiaus matomos linijos, auga ant ilgokų kotelių. Vyšnių žiedai balti, sudaryti iš penkių vainiklapių, turi daug kuokelių. Kai vyšnia peržydi – taurelė nubyra. Vaisius – tamsiai raudona, saldžiarūgštė, sultinga uoga, auganti ant ilgo kotelio ir savyje talpinanti vieną, šviesiai geltoną vienasėklį kauliuką. Augalas žydi balandžio–gegužės mėnesiais, o vaisiai subręsta liepos–rugpjūčio mėnesiais.

Lietuvoje vyšnios gali būti dirbtinai auginamos soduose ir daržuose, sulaukėjusios vyšnios taip pat gali būti aptinkamos gamtoje. Manoma, kad vyšnios kilmės šalys yra Juodosios jūros pakrantės – Krymas, Kaukazas. Iš ten vyšnia iškeliavo į Romą, iš kurios išplito po visą Europą.

Veikliosios paprastosios vyšnios medžiagos:

– vitaminai (B1, PP, C);
– folio rūgštis;
– organinės rūgštys (obuolių, citrinų);
vanduo;
– rauginės medžiagos;
cukrus;
– pektinai;
– polifenoliniai junginiai;
– mineralinės medžiagos (cinkas, kalis, manganas, fosforas, magnis, geležis, varis);
– kumarinas;
– kvercetinas;
– riebalai;
– amigdalinas.

Gydomosiomis savybėmis pasižyminti paprastoji vyšnia naudojamos liaudies medicinoje. Vyšnias tinka vartoti turint virškinimo sistemos sutrikimų (didina apetitą, slopina viduriavimą), sergant kvėpavimo takų ligomis (bronchitu, tracheitu, kosėjant). Vyšnios pasižymi šlapimo išsiskyrimą skatinančiomis savybėmis, todėl gali būti naudojamos šlapimo takų infekcinėms ligoms gydyti. Augalas taip pat padeda sergant kepenų ligomis, geležies stokos mažakraujyste, avitaminozėmis, nusilpus organizmui. Išoriškai naudojami vyšnių lapai pasižymi kraujavimą stabdančiomis savybėmis.

Paprastoji vyšnia. Vartojimas

Vaistiniams preparatams ruošti naudojamos paprastosios vyšnios uogos, ūgliai, lapai, vaiskočiai, medžio sakai.

Vyšnių vaiskočių nuoviro paruošimas: stikline verdančio vandens užpilti 10 gramų vyšnių vaiskočių, pavirinti 20 minučių, atvėsinti ir nukošti.

Vyšnių sultys aprūpina organizmą vitaminais ir mikroelementais, mažina kūno temperatūrą (tinka karščiuojant), gerina apetitą, puikiai malšina troškulį.

Naudojami išoriškai švieži lapai stabdo kraujavimą.

Vyšnios su pienu tinka artritui gydyti.

Vyšnių sėklos, esančios kauliukuose, yra nuodingos, todėl prieš naudojant vaisius, iš jų reikia išimti kauliukus.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *