Ar jūs jautrus oro sąlygų keitimuisi?

Sausio 25, 2018 | L.Varanavičienė
+4
+4 -0

Ar iš anksto jaučiate oro atšalimą, audros artėjimą, besikaupiantį lietų ir kitų nepastebimus magnetinio lauko pokyčius? Prieš oro pasikeitimus jus kankina galvos skausmas,  akyse žybsi žvaigždutės, o  gerai nuotaikai net nėra vilčių? Labiausiai tikėtina, kad esate jautrus oro sąlygoms. Kaip padėti sau išgyventi gamtos kaprizus su minimaliais sveikatos nuostoliais?

Žmonių sveikatos ir meteorologinių veiksnių (oro temperatūra ir drėgnumas, atmosferos slėgis, vėjas, debesuotumas, krituliai, saulės radiacija ) sąsajos domina ir mokslininkus. Tyrimais nustatyta, kad mažas santykinis oro drėgnumas, saulėtas dangus, aukštas atmosferos slėgis ir šiluma veikia gerą nuotaiką, o didelė drėgmė, saulės stoka trukdo susikaupti, didina mieguistumą ir sukelia apatiją.

Žinoma, orų permainos yra natūralus procesas. Kiekvienas tai  išgyvena  tūkstančius kartų. Per savo evoliuciją sveikas žmogus prisitaikė prie šio gamtos reiškinio, kitaip žmonija nebūtų išlikusi kaip rūšis. Reaguodama į sniego audros ar ryškaus temperatūros šuolio artėjimą, sveiko žmogus apsaugos sistemos suveikia apsaugančiai: persitvarko hormoninis fonas, fermentų aktyvumas, trombocitų skaičius ir netgi kraujo krešėjimo savybės. Ir visa tai vyksta gana greitai, o pasekmė tebūna nedidelis savijautos pablogėjimas.

Tačiau žmonės (priklausomai nuo amžiaus, lyties, sveikatos būklės), labiau jautrūs orams nei kiti,  visa tai patiria „savo kailiu“. Oro permainos  visada veikia silpnąją organizmo vietą, sukeldamos silpnumą, galvos skausmą, kraujo spaudimo problemas ir net padidina  riziką infarktui ir insultui. Silpniems, nesportiškiems, sergantiems širdies ir kraujagyslių bei plaučių ligomis, apsauginė reakcija į oro sąlygas vyksta vangiai ir lėtai. Išskiriamos trys priklausomybės nuo oro sąlygų fazės.

"Moksliniai tyrimai rodo, kad meteorologiniai veiksniai siejasi su savižudybių padidėjimu, nelaimingais atsitikimais, hospitalizavimo dažniu psichiatrijos ligoninėse, kasdienės nuotaikos pokyčiais."

Meteojautrumas

Simptomai. Silpnumas, galvos skausmas, mieguistumas, šaltkrėtis, sumažėjęs darbingumas, dėmesio koncentracija ir kritusi nuotaika.

Ką daryti.  Stenkitės pereiti į „meteostabilių“ tipą: pakankamai miegoti, lepintis  malonumais, plaukioti baseine, mėgautis pirkimo azartu, atsisakyti sunkaus maisto, ypač antroje dienos pusėje, žiūrėti mažiau TV.

Meteopatija

Simptomai. Kraujo spaudimo šuoliai, padidėjęs širdies ritmas, pakilusi kūno temperatūra, nemiga, galvos svaigimas, sąnarių skausmas,  beveik nulinis darbo pajėgumas. Kaip taisyklė, tai yra lėtinių ligų ar susilpnėjusios imuninės  sistemos nuo gripo, ūmių kvėpavimo takų infekcijų, rūkymo ir besaikio kavos gėrimo, rimtų traumų ar streso pasekmė.

Ką daryti. Išlaikykite lėtines problemas  remisijos etape, iš anksto pasiruoškite krizės laikotarpiui. Sumažinkite gyvenimo tempą, sužeminkite streso lygį, venkite neracionalaus psichinio ir fizinio krūvio.

Meteoneurozė

Simptomai.  Depresija, kurią iššaukia kintantys orai. Moksliniai tyrimai rodo, kad meteorologiniai veiksniai siejasi su savižudybių padidėjimu, nelaimingais atsitikimais, hospitalizavimo dažniu psichiatrijos ligoninėse, kasdienės nuotaikos pokyčiais.

Ką daryti. Jei kartu su neurozinėmis nuotaikomis mažėja svoris, nėra apetito, kyla virškinimo sistemos sutrikimai, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju neuropatologu, psichiatru. Kartais ši problema išsprendžiama specialiais medikamentais.

Atrodo, jog sveikai maitinatės, sportuojate, tačiau sveikata toli gražu nėra tokia, kokia norėtumėte, kad būtų? Jaučiate, kaip nuolat stinga jėgų, nesinori atlikti net pačių paprasčiausių, kasdieninių darbų? Jei taip, tuomet nepulkite kaltinti pačio nykiausio metų laiko: galbūt kaltas visai ne jis, bet Jūsų tam tikri rytiniai įpročiai, kuriuos diena iš dienos atliekate...

Plačiau:

4 rytiniai įpročiai, kuriuos reikėtų keisti

Bendrosios priemonės sveikatai palaikyti, esant sudėtingoms klimatinėms sąlygoms, yra tokios:

1. Jei jums diagnozuojama arterinė hipertenzija ir širdies bei kraujagyslių ligos, savo sveikatai kreipkite didelį dėmesį.

2. Sumažinkite fizinį aktyvumą.

3. Nepersivalgykite  ir pirmenybę teikite daržovėms, vaisiams, fermentuotiems pieno produktams ir liesai  mėsai, grūdiniams produktams.

4. Nerūkykite ir venkite alkoholinių gėrimų.

5. Gerkite žalią arbatą.

Priemonės  nuo galvos skausmo:

• Šaltos rankų vonelės. Nuleiskite delnus ir riešus į ledinį vandenį keliolikai sekundžių, tada patrinkite rankšluosčiu, kol pajusite deginimo pojūtį. Kaip žinote, delnuose yra  daugybė energijos taškų, kuriuos skatina šaltis ir trintis.

• Ant smilkinių užpilkite keletą lašelių pipirmėtės arba citrinų eterinio aliejaus. Pamasažuokite pirštų galiukais.

•Taškinį masažą  atlikite  taške in- tan- „trečioji akis“ – tai taškas, esantis kaktos viduryje tarp vidinių antakių kraštų. Atlikite piršto pagalvėle, minkštai spaudžiant ir tapšnojant.
• Priimkite „kūdikio pozą“: sėskite ant kelių, uždėkite sėdmenis ant pėdų, tvirtai prispauskite krūtinę ir pilvą prie kojų. Dabar reikia dėti savo kaktą ant grindų, o  rankas sunerti ant sėdmenų. Atpalaiduokite kaklą, pečius, nugarą ir pagulėkite kelias minutes.

+4
+4 -0
  • Virškinimo organų ligos
  • Virškinimo gerinimas
  • Skrandžio ir žarnyno ligos
  • Skrandžio rūgštingumas
  • Virškinimo sutrikimai
  • Virškinamojo trakto ligos
  • Skrandžio uždegimas

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *