Geltonasis drugys. Kaip jo išvengti keliaujant?

Birželio 12, 2015 | Agnė Šemetaitė
+2
+2 -0

Šiandien retas žmogus įsivaizduoja atostogas be kelionės į užsienį. Gerėjant ekonomikai ir pingant skrydžiams, daugėja ir vykstančiųjų į egzotiškus kraštus. Šie kraštai traukia patirti neišdildomų įspūdžių, bet ne kiekvienas susimąsto, kad tokiose kelionėse galima užsikrėsti įvairiomis ligomis, tarp jų ir užkratu – geltonuoju drugiu. Jei jus vilioja tokios šalys kaip Kenija, Peru, Kamerūnas ar Brazilija, rekomenduojame perskaityti šį straipsnį. 

„Kasmet pasaulyje registruojama apie 200 000 šios ligos atvejų, iš kurių net 30 000 baigiasi mirtimi.“ Geltonasis drugys, arba kitaip geltonoji karštligė, yra epideminė virusinė liga, kurią sveikiems žmonėms nuo užsikrėtusių asmenų ar primatų perneša moskitai Aedes aegypti. Taigi ši liga neturi nieko bendra su drugeliais. 

Geltonoji karštligė pastebima tik tam tikrose Afrikos ir Pietų Amerikos dalyse. Vietos gyventojai šia liga perserga lengviau, nes turi genetinį atsparumą, tačiau ji itin pavojinga nesiskiepijusiems atvykėliams. Nevakcinuotų užsikrėtusių suaugusių asmenų mirštamumas siekia 50–60 %. Kasmet pasaulyje registruojama apie 200 000 šios ligos atvejų, iš kurių net 30 000 baigiasi mirtimi. 

Kokie geltonojo drugio simptomai? 

Geltonasis drugys yra ūmi sisteminė infekcinė liga, todėl pirmųjų simptomų ilgai laukti nereikia. Liga paveikia visą organizmą. Simptomai dažniausiai atsiranda po įkandimo praėjus 3–6 dienoms. Išskiriamos dvi ligos stadijos: ūmioji ir toksinė. 

Ūmioji ligos stadija. Ji pasireiškia staiga prasidėjusiu karščiavimu su šaltkrėčiu, galvos, raumenų skausmais. Ligoniui būna silpna, jis netenka apetito. Susirgusį geltonuoju drugiu žmogų gali imti pykinti, jis gali pradėti vemti. Daugumai užsikrėtusiųjų šie simptomai susilpnėja ar išnyksta po 3–4 dienų, tačiau kai kuriems šie simptomai tęsiasi ir liga pereina į vadinamąją toksinę fazę. 

Toksinė ligos stadija. Jos metu sustiprėja karščiavimas, gali prasidėti delyras (t. y. kliedesys, pasireiškiantis su regėjimo haliucinacijomis) ar traukuliai. Toksinės fazės metu vystosi kepenų pažeidimas, dėl kurio ligonio oda įgauna gelsvą atspalvį. Dėl šio simptomo ir kilęs ligos pavadinimas – geltonoji karštligė. 

Progresuojantis kepenų pažeidimas itin pavojingas, nes padidėja kraujavimo tikimybė, ligonis gali pradėti vemti krauju, prasidėti kraujavimas iš nosies, burnos ar akių. Galimas ir vidinis kraujavimas, kurį sunku pastebėti. Išsivysto kepenų, vėliau ir inkstų funkcijos nepakankamumas. Maždaug kas antras ligonis, kuriam prasidėjo toksinė ligos stadija, miršta per 10–14 dienų. 

Kodėl reikia skiepytis? 

Visų pirma, geltonasis drugys neturi specifinio gydymo. Galima tik simptomiškai pagerinti ligonio būklę mažinant karščiavimą, bandant kompensuoti prarastus skysčius ar kraują, taikyti dializę inkstų funkcijai pakeisti. Vis tik labai dažnai simptominis gydymas yra neefektyvus. Antra, šios ligos simptomai yra nespecifiniai ir būdingi nemažai grupei ligų, su kuriomis rizikuoja susidurti egzotiškų kraštų keliautojas. Panašiais simptomais pasireiškia maliarija, leptospirozė, Dengė karštligė, virusinis hepatitas ar net apsinuodijimas. 

Dėl šių priežasčių vakcina nuo geltonojo drugio įtraukta į privalomųjų skiepų kategoriją, kurią reglamentuoja Tarptautinės sveikatos taisyklės. Jei norite keliauti į endemines geltonojo drugio šalis, privalote pasiskiepyti. Šitaip siekiama ne tik apsaugoti keliaujančius asmenis, bet ir kontroliuoti ligos proveržius, jos išplitimą.  

1 2
+2
+2 -0
  • Ūmus inkstų funkcijos nepakankamumas
  • Skiepai
  • Kraujavimas
  • Vakcinacija
  • Karščiavimas
  • Pykinimas
  • Infekcijos
  • Geltonasis drugys (geltonoji karštinė)
  • Traukuliai

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *