Pelkinės vingiorykštės žolė

Pelkinė vingiorykštė (lotyniškai Filipendula ulmaria) – tai erškėtinių šeimai priklausantis, daugiametis, iki 2 metrų užaugti galintis žolinis augalas.  Vingiorykštė turi žeme besidriekiantį šakniastiebį ir pridėtines, plonytes šaknis. Iš šakniastiebio išauga vertikalus, šakomis apaugęs ir gausiai lapuotas, briaunuotas, plikas stiebas. Augalo lapai žali (apatinėje pusėje kiek šviesesni ir apaugę pūkeliais), plunksniškai susiskaldę į 3–5 skiltis. Vingiorykštės žiedai yra mažiukai, kelių milimetrų skersmens, kvapnūs, telkiasi į maždaug 20 centimetrų ilgio šluotelės pavidalo žiedynus. Žiedų vainiklapiai gali būti nuo baltos iki neryškiai oranžinės spalvos. Augalo vaisius – lukštavaisis, turintis 5–9 spirališkai susisukusius vaisiukus. Vingiorykštė dauginasi sėklomis ir šakniastiebiais. Augalas žydi birželio–liepos mėnesiais, kartais gali pakartotinai pražysti rudenį.

Pelkinės vingiorykštės auga visoje Lietuvoje ir yra dažnos. Jos mėgsta humusingas ir drėgnas dirvas, todėl gali būti aptinkamos netoli vandens telkinių (paupiuose, paežerėse).

Veikliosios pelkinės vingiorykštės medžiagos:

– eteriniai aliejai;
– vitaminas C;
– glikozidas spireinas;
– mineralinės medžiagos;
– beta karotinas;
– rauginės medžiagos;
– flavonoidai;
– pigmentinės medžiagos;
– vanilinas;
– terpenai;
– organinės rūgštys (salicilo, citrinų).

Gydomosiomis savybėmis pasižyminčios pelkinės vingiorykštės yra naudojamos liaudies medicinoje. Jos skatina šlapimo išsiskyrimą, todėl tinka sergant inkstų ir šlapimo takų infekcinėmis ligomis. Augalas pasižymi uždegimus slopinančiomis ir antibakterinėmis savybėmis, todėl padeda viršutinių kvėpavimo takų ligoms gydyti (bronchitui, gripui, slogai). Pelkinė vingiorykštė mažina temperatūrą, slopina skausmą, stabdo neinfekcinį viduriavimą, mažina arterinį kraujo spaudimą.

Nerekomenduojama augalo vartoti alergiškiems aspirinui.