Gripo virusas – kasmetinė grėsmė sveikatai

Sausio 02, 2014
+3
+5 -2

Turbūt kasmet atėjus šaltajam sezonui aplinkiniai (o neretai ir patys) ima kosčioti, šnirpščioti, skundžiasi pakilusia temperatūra, o per žinias galiausiai išgirstame frazę: „Skelbiama gripo epidemija“. Bet ar tikrai žinome, ką reiškia gripo virusas, kaip jo išvengti ir kaip gydytis susirgus?

Sparčiai plintantis ir lengvai vieno žmogaus kitam perduodamas gripo virusas yra pavojingos ūminės infekcijos sukėlėjas. Kasmet kylančios gripo epidemijos tampa rimta visuomenės sveikatos problema. Epidemijos metu šalyje jaučiamas darbo jėgos trūkumas, sukeliantis ir ekonominių sunkumų. Šis virusas paplitęs visame pasaulyje, o juo gali užsikrėsti bet kokio amžiaus žmonės. Visgi didžiausią rizikos grupę sudaro vaikai iki 2 metų, vyresnio amžiaus žmonės ir sergantieji lėtinėmis ligomis. Šie žmonės lengviau užsikrečia gripu, jiems susirgus kur kas dažniau pasitaiko sunkesnių ligos komplikacijų.

Kaip plinta gripo virusas ir kaip jo išvengti? 

Gripo virusas plinta labai paprastai. Kai užsikrėtęs žmogus kosti, maži lašeliai su virusu iš ligonio burnos patenka į orą, tuomet kitas žmogus juos įkvepia ir tokiu būdu užsikrečia. Taip pat sparčiai virusas plinta ir per nešvarias rankas. Kad užkirstų kelią viruso plitimui, sergantis žmogus kosėdamas ar čiaudėdamas turėtų užsidengti burną ir nosį nosinaite, reguliariai plauti rankas. Visgi efektyviausias būdas išvengti infekcijos – vakcinacija. 

Skiepai nuo gripo 

Skiepytis reikia kasmet, nes gripo virusai nuolat mutuoja. Žmogaus organizme, užsikrėtus tam tikru gripo virusu, imuninė sistema ima gaminti specifinius, tam virusui skirtus antikūnus. Po kurio laiko ši viruso rūšis pakinta, todėl senieji antikūnai nebeatpažįsta naujojo viruso ir žmogus gali vėl susirgti.

„Sveikiems suaugusiesiems skiepai gripo riziką sumažina iki 90 %.“ Saũgios ir efektỹvios vakcinos pasaulyje naudojamos daugiau nei 60 metų. Sveikiems suaugusiesiems skiepai gripo viruso riziką sumažina iki 90 %. Vyresnio amžiaus žmonių grupėje vakcina sumažina sunkių ligų ir komplikacijų riziką 60 %, o mirčių skaičius sumažėja net 80 %. Jau nuo 6 mėnesių amžiaus galima pradėti skiepijimą prieš sezoninį gripą. 

Rekomenduojama skiepytis kasmet prieš gripo sezoną (rugsėjo–spalio mėnesiais). Skiepytis galima ir prasidėjus gripo sezonui, tačiau svarbu įsidėmėti, kad imunitetui ir veiksmingai apsaugai susidaryti po vakcinacijos reikia laiko – paprastai dviejų savaičių. Kasmet Lietuvos rinkoje siūloma keletas skirtingų gamintojų vakcinų, skirtų apsisaugoti nuo gripo, tačiau esminių efektyvumo ir saugumo skirtumų tarp jų nėra.

Skiepų saugumas 

Nėra pagrindo abejoti vakcinos saugumu. Lietuvoje skiepijamų gripo vakcinų pagrindinė veiklioji medžiaga – suskaldytas gripo virusas ir jo komponentai. Vakcinoje nėra gyvo gripo viruso, todėl ji net teoriškai negalėtų sukelti gripo ar į jį panašių simptomų. Skiepas yra saugus ir nėščioms moterims. Ši vakcina nuo gripo apsaugos ne tik nėščiąją, bet ir jos kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus (kol jo skiepyti dar negalima).

Kitas būdas padedantis apsaugoti kūdikį nuo gripo – vadinama „kokono strategija“ – visų su kūdikiu kontaktuojančių šeimos narių skiepijimas. Paprastai vakcina nuo gripo nesukelia jokio šalutinio poveikio. Tik nedaugeliui pasireiškia nestiprus galvos skausmas ar nedidelis karščiavimas, kuris greitai praeina. Sunkiausias šalutinis poveikis, galintis pasireikšti po gripo vakcinos, – tai alerginė reakcija. Vakcina gaminama vištos embrionuose, todėl jei žmogus yra alergiškas kiaušiniams, gripo vakcina gali sukelti alerginę reakciją. Tokiu atveju skiepytis nereikėtų.

Gripo simptomai ir galimos komplikacijos

Inkubacinis periodas (nuo užsikrėtimo gripo virusu iki simptomų pasireiškimo) trunka apie 2 dienas. Būdingi sezoninio gripo simptomai: staiga prasidedantis didelis karščiavimas, kosulys (dažniausiai sausas), galvos skausmai, raumenų ir sąnarių skausmai, didelis nuovargis, skaudanti gerklė ir sloga. Daugumai žmonių karščiavimas ir kiti gripo požymiai išnyksta po savaitės ir gydytojo konsultacijos neprireikia. Gripas ypač pavojingas dėl savo komplikacijų. Dažniausiai pasitaikanti – tai plaučių uždegimas. Jis didžiausią grėsmę kelia vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, o sunkiais atvejais gali būti net mirties priežastis.

Gripo viruso gydymas

Gydant gripą namuose rekomenduojama laikytis lovos režimo, gerti daug skysčių. Svarbu stebėti ir, jei reikia, mažinti kūno temperatūrą. Nuskausminantys vaistai gali palengvinti sergančiojo galvos ir raumenų skausmus. Į gydytoją reikėtų kreiptis tada, kai keletą dienų temperatūra nenukrenta žemiau 38 ºC, atkosėjama daug tirštų skreplių, jei darosi vis sunkiau kvėpuoti. Reikėtų susirūpinti ir tuomet, kai paciento būklei žymiai pagerėjus, savijauta staiga vėl pablogėja. Svarbu atkreipti dėmesį, jei gripo simptomai pasireiškė per 10 dienų ar 3 savaičių laikotarpį nuo erkės įkandimo. Tai gali būti Laimo ligos požymis.

Daugelyje šalių gripas gydomas ir antivirusiniais vaistais. Kai kurie gripo virusai tampa atsparūs antivirusiniams vaistams, todėl smarkiai mažėja gydymo efektyvumas. Gripas gydomas dviejų grupių vaistais: adamantanais ir neuraminidazės inhibitoriais. Dažniausi galimi šių vaistų grupių šalutiniai poveikiai: nemiga, pykinimas ir galvos svaigimas.

Kasmetinės rudenį ir žiemą kylančios gripo epidemijos padaro daug žalos. Kiekvienais metais pasaulyje šių epidemijų metu sunkiai gripu suserga nuo 3 iki 5 milijonų žmonių, o mirčių dėl gripo ir jo komplikacijų kasmet suskaičiuojama net iki 500 000. Todėl akivaizdu, kad kiekvienas privalo išmanyti gripo profilaktiką, o susirgus – gydytis ir imtis visų atsargumo priemonių, kad išvengtų infekcijos perdavimo kitiems.

+3
+5 -2
  • Gripo simptomai
  • Gripo virusas
  • Gripo gydymas
  • Vakcinacija
  • Gripas
  • Skiepai
  • Gripo epidemija

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas.