Placebo efektas: saviapgaulė ar veiksminga gydymo priemonė?

Vasario 24, 2014 | Simonas Griškevičius
+3
+3 -0

Mintyse atlikite eksperimentą. Įsivaizduokite, kad po sunkios darbo dienos jums plyšta galva. Išeinant iš darbo jus užkalbina keli baltus chalatus dėvintys mokslininkai ir paprašo eiti kartu, nes jie tikina žiną, kaip jums padėti. Vedinas smalsumo jūs keliaujate kartu, bet staiga pamatote, kad jūs ne vienas, o, tarkim, vienas iš 300 tą pačią problemą turinčių žmonių.

Atvykus į laboratoriją jus paskirsto į tris grupes po 100 žmonių ir nuveda į atskirus garsui nepralaidžius kambarius. Štai čia prasideda įdomybės. Pirmajam šimtui žmonių nedaroma nieko, antrajam – iškalbingai pareiškiama, jog jie yra laimingieji, kuriems skiriamas naujas, labai efektyvus „stebuklingas“ vaistas (iš tikrųjų – aspirinas ir kodeinas), trečiajam šimtui tiriamųjų pasakoma ta pati kalba, bet vietoj tikrų vaistų duodamos cukraus piliulės (žinoma, tiriamieji to nežino).

Po pusvalandžio paprašoma kiekviename kambaryje esančių tiriamųjų apibūdinti galvos skausmus. Pirmajame kambaryje 20 žmonių galvos skausmai pradingsta, 80 tiriamųjų – vis dar kenčia. Antrajame kambaryje 90 žmonių teigia, jog galvos skausmai jiems praėjo ir teiraujasi, kur galima įsigyti šių veiksmingų vaistų. Trečiojoje grupėje, kuri buvo apgauta, vyrauja tokios proporcijos: 45 žmonės skundžiasi skausmais, bet net 55 (!) tiriamieji džiaugiasi, kad skausmai liovėsi.

Eksperimento rezultatai

Paanalizuokime, ką atskleidė šis eksperimentas. Cukrus neturi jokio fiziologinį poveikį darančio mechanizmo, kuris galėtų numalšinti galvos skausmą, bet vis dėlto trečiojoje tiriamųjų grupėje 35 žmonėms galvos skausmas pranyko. Greičiausiai paklausite: „Kodėl 35, o ne 55?“ Todėl, kad pirmojoje grupėje skausmas išnyko 20 % žmonių, nors jie ir negavo nei vaistų, nei placebo.

Taigi, 35 žmonėms cukraus piliulė turėjo tokį pat stiprų poveikį, kaip ir tikri vaistai. Šis „vaistų be vaisto“ reiškinys – ne kažkoks kuriozas ar atsitiktinumas, o placebo efektas – tiesioginis smegenų veiklos rezultatas. Kyla klausimas: kaip vyksta šis procesas?

Placebo efekto veikimas

Prieš atsakant į prieš tai užduotą klausimą, reikėtų tiksliai apsibrėžti, kas yra (arba nėra) placebo efektas. Jau žinome, kad tai nėra spontaniška remisija (pasveikimas), kalbame apie 20 žmonių pirmojoje grupėje (ir galimai po 20 kitose grupėse), kuriems galvos skausmai liovėsi be jokio poveikio. Daug žmonių – nesvarbu, kokia liga sirgtų – pasveiksta, tiesiog, savaime. Ligos eiga sustoja ir regresuoja dėl nepaaiškinamų priežasčių.

„Žmonės, kuriems pagerėja nuo placebo, nėra kvailiai ar bepročiai.“ Placebo efektas taip pat nėra gudrybė ar savęs apgaulė. Žmonės, kuriems pagerėja nuo placebo, nėra kvailiai ar bepročiai. Jų skausmas dingsta nebūtinai dėl to, kad jie sąmoningai to nori. Tyrimuose, kuriuose abi pusės, tiek tiriamieji, tiek tiriantieji, nežino, kas gauna placebo, o kas tikrus vaistus, dauguma atvejų gaunamas išmatuojamas, kliniškai pritaikomas teigiamas efektas tam tikrai ligai.

Dar daugiau, placebo efektas nėra nedidelis ar nereikšmingas statistinis nukrypimas. Placebo efektyvumas varijuoja nuo žemo 15 % iki didelio 72 % paveikumo. Kuo ilgesnė paciento gydymo trukmė, kuo dažnesni gydytojų vizitai, tuo stipresnis placebo efekto poveikis.

Galiausiai, placebo efektas nėra apribotas subjektyviais skausmo, nuotaikos ar panašiais jausmais. Fiziniai pokyčiai yra tikri. Pavyzdžiui, tiriant astma sergantį pacientą, kuriam placebas yra veiksmingas, pastebima mažiau susiaurėjusių bronchiolių.

Placebas – tikėjimo rezultatas

Placebo efektas

Placebo efektas tai ne apgaulė, laimingas atsitiktinumas, tyrėjų tendencingumas ar statistinė anomalija, tai greičiau tikėjimo ir lūkesčių rezultatas. Žmogaus smegenys tikisi tam tikrų rezultatų ir tas laukimas juos atneša – tai save išpildanti pranašystė.

Mokslininkai ištyrė, kad:

  • placebo dozavimas analogiškas tikriems vaistams: dvi tabletės duoda stipresnį poveikį nei viena, didesnė kapsulė veikia stipriau nei mažesnė;
  • placebo injekcijos efektyvesnės už tabletes;
  • medžiagos, kurios gydo vieną būklę, bet skiriamos kitai būklei gydyti turi stipresnį placebo efektą;
  • kuo stipresnis skausmas, tuo didesnis placebo efektas – kuo stipresnio poveikio norime, tuo stipresnį ji gauname;
  • nebūtina sirgti, kad placebo efektas veiktų. Placebo stimuliantai, placebo raminamieji ir net placebo alkoholis sukelia iš anksto nuspėjamą poveikį sveikiems žmonėms.

Kažkada mokslininkai į placebo efektą žiūrėjo kaip į kliūtį, statistinį nesklandumą, kuris trukdydavo objektyviai įvertinti tam tikras terapijos formas. Šis požiūris pasikeitė – placebas šiuo metu laikomas svarbia gydymo proceso dalimi. Jis naudojamas gydyti Parkinsono ligai, depresijai, lėtiniam skausmui ir daugeliui kitų ligų. Daugeliui pacientų tikėjimas gydymo efektyvumu padeda išgyti ar bent sušvelninti simptomus.

Kai kuriais atvejais placebo efektas yra geriausias pasirinkimas iš visų įmanomų alternatyvų – įmanomas terapinis poveikis be neigiamo šalutinio poveikio rizikos, todėl daugybė smegenų tyrinėtojų ieško atsakymų, kaip veikia placebo mechanizmas ir kokios yra jo efektyvumo priežastys. Tai nelengva užduotis, nes placebo efektas nėra vientisas reiškinys, o kompleksinis anatominių, biocheminių ir psichologinių veiksnių rezultatas. Arba kitaip: mes matome, girdime, jaučiame, lytime, uodžiame taip, kaip iš dalies patys to norime.

Pabaigoje kviečiame pasižiūrėti aiškų ir informatyvų vaizdo klipą apie placebo efektą (deja, tik anglų kalba), kurio išvada paprasta, bet kiek gluminanti: placebo efektas tėra tai, ką sukuria mūsų pačių smegenys.

Daugiau susijusių straipsnių:
Homeopatija – didžiausia medicinos apgaulė »
Homeopatiniai vaistai – kas tai? »
Alkoholizmo gydymas: mitai ir tikrovė »

+3
+3 -0
  • Homeopatija
  • Placebas
  • Placebo efektas
  • Depresija
  • Parkinsono liga
  • Homeopatiniai vaistai
  • Homeopatinis gydymas

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *