Kalninė arnika

+1
+1 -0


Grupė: Dermatologiniai susirgimai, Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai

Kalninė arnika (lotyniškai Arnica montana) – tai astrinių šeimai priklausantis, daugiametis, iki 80 centimetrų užaugti galintis žolinis augalas. Arnika turi trumpą šakniastiebį, iš kurio išauga vertikalios padėties, smulkiais liaukiniais plaukeliais apaugęs stiebas. Augalo lapai būna skroteliniai ir stiebiniai. Skroteliniai – žali, ovalūs (primena kiaušinį), turi gyslotą paviršių, o stiebinių yra nedaug, jie priešiniai, auga poromis, be kotelių. Arnikos žiedai oranžinės spalvos, dideli, telkiasi stiebų viršūnėse. Vieną graižą sudaro net 1000 vamzdelinių ir 20 liežuvėlinių žiedelių. Augalas žydi birželio–liepos mėnesiais, o vaisiai subręsta liepos–rugpjūčio mėnesiais.

Lietuvoje arnikos auga natūraliai, tačiau nėra dažnos. Jos labiau paplitusios Lietuvos pietuose ir pietryčiuose, mėgsta sausas vietas, todėl gali būti aptinkamos mišriuose miškuose bei spygliuočių miškuose (pušynuose). Lietuvoje negalima rinkti arnikų, kadangi jos įtrauktos į retų ir saugomų augalų sąrašą.

Veikliosios kalninės arnikos medžiagos:

– vitaminas C;
– rauginės medžiagos;
– sakai;
– inulinas;
– fenolinės karboninės rūgštys;
– sekvisterpeniniai laktonai;
– cholinai;
– angliavandeniai;
– riebalai;
– eterinis aliejus;
– cinamonas;
– ksantofilas;
– azulenai;
– betainas;
– gleivės;
– mineralinės medžiagos.

Gydomųjų savybių turinčios kalninės arnikos yra naudojamos liaudies medicinoje. Jos pasižymi uždegimus slopinančiu, antibakteriniu, dirginančiu, spazmolitiniu poveikiu, skatina kraujo krešėjimą, todėl tinkamos kraujavimams gydyti. Išoriškai naudojami arnikos preparatai gydo pūlingas odos ligas, greitina žaizdų ir sumušimų gijimą, malšina raumenų ir sąnarių skausmus. Augalas tinka sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis (mažina padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, saugo nuo aterosklerozės), virškinimo sistemos ligomis.

Kalninė arnika. Vartojimas

Gydomiesiems preparatams ruošti yra renkami arnikų žiedai jų žydėjimo metu (birželio–liepos mėnesiais). Graižus reikia skinti atsargiai arba pjauti, kad augalas nebūtų išrautas su visomis šaknimis. Džiovinti rekomenduojama plačiai paskleidus, plonu sluoksniu, gerai vėdinamoje ir nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje patalpoje arba specialioje džiovyklėje. Optimali džiovinimo temperatūra 50–60 laipsnių Celsijaus. Tinkamai sudžiovintos kalninės arnikos būna pilkai oranžinės, skleidžia silpną kvapą ir yra nemalonaus, kartaus skonio. Sudžiovintą suvartoti per dvejus metus.

Arnikų užpilo paruošimas: į emaliuotą indą įpilti stiklinę verdančio vandens ir suberti 10 gramų džiovintų arnikos žiedų. Pakaitinti 15 minučių, paskui 45 minutes vėsinti, nukošti ir nusunkti. Tada pripilti vandens iki pradinio tūrio, kiek nugaravo virinant. Vartoti 3 kartus per dieną, po 1–2 valgomuosius šaukštus.

Išoriškai arnikos naudojamos tepalo pavidalu, o iš sudžiovintų žiedų galima ruošti gydomąsias vonias.

Perdozavus arnikos preparatų, gali pasireikšti tokie šalutiniai poveikiai:

- pykinimas ir vėmimas;
- silpnumas;
- padažnėjęs pulsas.

Norint vartoti kalninės arnikos preparatų gydomaisiais tikslais, patariama pasikonsultuoti su gydytoju.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *