Grupė:
Kvėpavimo sistemai, Šlapimo ir lytinių organų sistemai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai
Šilinis viržis (lotyniškai Calluna vulgaris) – tai erikinių šeimai priklausantis, ilgai gyvuojantis, iki 100 centimetrų užaugti galintis visžalis žolinis augalas. Viržis turi vertikalų ir gausiai šakotą stiebą. Augalo lapai žali, kelių milimetrų ilgio, linijiški, siauri, pliki arba apaugę smulkiais plaukeliais, turi yliškai ausytus pamatus. Viržio žiedai švelniai rožiniai arba alyviniai, nedidukai, trumpais koteliais, ant pamato turi keturis pažiedlapius ir telkiasi į vienpuses kekes. Žiedo vainikėlis yra trumpesnis nei taurelė, panašios spalvos arba baltas. Viržio vaisius – poros milimetrų ilgio, plaukeliais apaugusi, smulkias rudas sėklas talpinanti dėžutė. Augalas žydi rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais.
Šilinis viržis yra paplitęs visoje Lietuvoje ir dažnas, mėgsta sausą dirvožemį, todėl gali būti aptinkamas sausose pievose, durpynuose, kopose, pamiškėse, aukštapelkėse, sudaro didelius sąžalynus.
Šilinio viržio veikliosios medžiagos: flavoniniai glikozidai (ericinas, kvercetinas, miricitrinas, kvercitrinas), mineralinės medžiagos, rauginės medžiagos, alkaloidas erikodinas, fenolglikozidas arbutinas, saponinai, metilarbutinas, citrinų ir fulamarinė rūgštys.
Gydomosiomis savybėmis pasižymintis šilinis viržis yra naudojamas liaudies medicinoje. Jis padeda sergant inkstų, šlapimo pūslės ir šlapimo takų ligomis (veikia baktericidiškai, todėl gydo uždegimus), kvėpavimo sistemos ligomis (gydo peršalimą, lengvina atsikosėjimą). Augalas skatina prakaito išsiskyrimą, gydo kepenų ligas, efektyviai stabdo kraujavimus, stiprina imuninę sistemą. Išoriškai vartojamas viržis malšina uždegimus (reumatą, artritą), gydo votis, nušalusią ir nudegusią odą.
Šilinio viržio preparatų nerekomenduojama vartoti asmenims, turintiems padidėjusį kraujo krešumą, sergantiems lėtiniu viduriavimu.
Lithuanian