Chirurgija – ne tik skalpeliu grįsta procedūra

Vasario 19, 2014 | Tumas Beinortas
+8
+9 -1
1

Vis dažniau viešojoje erdvėje susiduriame su žodžiu „chirurgija“, o ypač junginiu – „plastinė chirurgija“. Vis dėlto chirurginės priemonės reikalingos ne tik išvaizdos tobulinimui, bet ir gydant sudėtingas ligas, siekiant rekonstruoti kūno dalių funkcionalumą ar nustatyti ligos diagnozę. Elektronikos, kompiuterių ir molekulinių mokslų technologijų pažanga pateikia vis naujų būdų, kaip tobulinti chirurginių intervencijų rezultatus, mažinti komplikacijų atsiradimą ir didinti finansinį našumą. Straipsnyje apžvelgiame keletą technologinių chirurgijos inovacijų, kurios prieštarauja įsitikinimui, kad chirurgija tėra skalpeliu grįsta procedūra. 

Laparoskopinė operacija ir jos taikymas 

Laparoskopinė operacija – tai minimaliai invazinis chirurgijos metodas, kurį naudodamas chirurgas atlieka pilvo operaciją be pilvo atvėrimo dideliu pjūviu. Šios operacijos metu padaroma keletas mažų centimetro dydžio įpjovimų, kurie naudojami chirurginiams įrankiams ir kamerai į pilvo ertmę įvesti.

Procedūros metu pilvas pripildomas CO2 dujų, kurios atskiria pilvo sieną nuo žarnyno ir palieka laisvos vietos manipuliacijai chirurginiais įrankiais. Skirtingai negu atvira operacija, laparoskopinė intervencija nepalieka didžiulės žaizdos ir rando. Todėl šis operacijos metodas yra kosmetiškai priimtinesnis ir sumažina pooperacinės infekcijos tikimybę. 

Laparoskopinė operavimo metodika nėra nauja. Pirmiausia ji buvo išvystyta ginekologijos operacijoms atlikti, tokioms kaip gimdos fibromų ar kiaušidžių cistų šalinimo, endometriozės operacijoms. Tačiau pastarųjų metų inovacijos leido pritaikyti laparoskopines priemones ir kitoms pilvo operacijoms: apendicito, žarnyno ir inkstų šalinimui, tulžies pūslės, kepenų ir kitoms operacijoms. 

Laparoskopinės operacijos ribotumas ir naujovės 

Laparoskopinė operacija

Vis dėlto ši metodologija turi svarbių trūkumų. Laparoskopinės intervencijos metu chirurgas yra priverstas operuoti netiesiogiai, naudojant ilgus plonus instrumentus. Tai yra kur kas sunkiau nei atliekant operaciją laisva ranka. Be to, vaizdo kamera pilve suteikia tik dviejų dimensijų vaizdą ir prastą gylio pojūtį, kuris yra labai svarbus tam tikro tipo operacijose. Įprastose atvirose operacijose ranka gali būti panaudojama judinant įvairius organus, bet laparoskopinėse operacijose dažniausiai tai sunkiai įgyvendinama. Galiausiai, smulkios skylutės pilve neleidžia naudoti įprastų chirurginių įrankių, kurie – kur kas didesni. 

Vienas iš pastarojo meto išradimų – rankos prieigos prietaisas. Tai susitraukiantis žiedas, kuris įstatomas į mažą įpjovą. Jis leidžia chirurgo rankai pasiekti pilvo ertmę neišplečiant žaizdos. Šis gana paprastas išradimas leido laparoskopines operacijas pritaikyti kasos, kepenų ir tulžies pūslės latakų ligų gydymui. 

Robotu valdomos operacijos 

„Robotu valdomos operacijos kompensuoja chirurgo rankų drebėjimą ir leidžia atlikti chirurgines manipuliacijas ypač preciziškai.“ Robotu valdomos operacijos imtos daryti tik prieš kelis metus. Jos nereikalauja jokio tiesioginio chirurgo kontakto su pacientu. Nors chirurginiai instrumentai įvedami tokiu pačiu būdu kaip laparoskopinės operacijos metu, robotu valdomomis operacijomis išvengiama daug laparoskopinės operacijos trūkumų. 

Šiuo metu pažangiausia chirurginė sistema Da Vinci suteikia galimybę šalia paciento sėdinčiam chirurgui stebėti aukštos kokybės trijų dimensijų pilvo ertmės vaizdą. Specialistas abiem rankom laiko adaptuotas vairalazdes, o jo rankų judesiai yra interpretuojami kompiuterio ir paverčiami kruopščiai subalansuotais roboto mikroinstrumentų judesiais paciento pilvo ertmėje. Robotu valdomos operacijos kompensuoja chirurgo rankų drebėjimą ir leidžia atlikti chirurgines manipuliacijas ypač preciziškai.

1 2
+8
+9 -1
1
  • Akių ligos
  • Galvos smegenų navikai
  • Chirurgija
  • Lazerinė chirurgija
  • Operacijos

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *