Žaliavalgystė ‒ daugiau privalumų ar trūkumų?

Žaliavalgystės tema kalbama vis daugiau ir garsiau. Jos šalininkai pasakoja apie stebuklingą šios mitybos įtaką sveikatai. Kalbama, kad „žalia“ mityba padeda išvengti vėžio, užtikrina ilgaamžiškumą, apsaugo nuo širdies, kraujagyslių ir kitų ligų. Žaliavalgiai teigia niekada nebegrįšiantys prie kepto, virto ar kitaip termiškai apdoroto maisto. Mokslininkai ir gydytojai šiuo klausimu nesutaria ir įspėja, kad kardinalūs mitybos pokyčiai gali atnešti ne tik naudos, bet ir žalos. Taigi pamėginkime kritiškai pažvelgti į šį reiškinį. 

Daugelis žaliavalgių mitybos įpročius pradėjo keisti užklupus prastai savijautai ir ligoms. Kad mityba daro įtaką mūsų savijautai, nėra jokios abejonės. „Žalios“ mitybos šalininkai dažniausiai pabrėžia teigiamus pokyčius, susijusius su sveikatos rodiklių gerėjimu. 

Mažas cholesterolio kiekis kraujyje. Pradėjus laikytis žaliavalgystės mitybos principų, normalizuojasi cholesterolio kiekis kraujyje, dėl to mažėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Cholesterolio kiekio sumažėjimą lemia gyvūninės kilmės riebalų atsisakymas. Šis faktas ypač svarbus, nes širdies ir kraujagyslių ligos išlieka dažniausia mirties priežastimi visoje Europoje. 

Lieknumas. Žaliavalgiams paprastai būdingos lieknos kūno linijos. Pradėję maitintis pagal žaliavalgystės principus, žmonės, turėję antsvorio, dažnai netenka ir kelių dešimčių kilogramų svorio. Tai suprantama, nes maitinamasi mažiau kaloringu, neturinčiu gyvūninių riebalų maistu. Taip pat teigiama, kad termiškai neapdoroto maisto suvartojame daug mažiau nei virto ar kepto, nes žalias maistas daug maistingesnis. Taigi maitindamiesi žaliu maistu galime išvengti nutukimo ir jį lydinčių ligų. 

„Energijos gali trūkti pereinamuoju laikotarpiu, kai pamažu atsisakoma termiškai apdoroto maisto.“Energingumas. Galima būtų manyti, kad valgant žalią maistą gali pritrūkti energijos. Žaliavalgiai tikina, kad yra priešingai. Energijos gali trūkti pereinamuoju laikotarpiu, kai pamažu atsisakoma termiškai apdoroto maisto. O vėliau, įpratus valgyti neapdorotus produktus, jaučiamas energijos antplūdis.

Šį faktą įrodo pasaulinio lygio atletai, kurie vartodami tik žalią maistą ne tik jaučiasi puikiai, bet ir pasiekia įspūdingų rezultatų. Štai amerikietis atletas Michaelas Arnsteinas teigia per gyvenimą išbandęs gausybę įvairių dietų, tačiau tik pradėjęs maitintis žaliu maistu jaučiasi kaip niekada gerai, yra kupinas energijos. Per kelis metus jis pagerino visus savo bėgimo rekordus ir šiuos nuopelnus priskiria žaliavalgystei. 

Ar žaliavalgystė tinka kiekvienam? 

Išgirdęs išvardytus privalumus, ne vienas susigundo išbandyti žaliavalgystę, tačiau dažnai eksperimentas gana greit nutrūksta. Taip įvyksta dėl to, kad staiga pradėjus maitintis tik žaliu maistu, žmogaus savijauta gali sparčiai suprastėti. Pokyčiams reikia laiko, o ypač ‒ kardinaliems. 

Iš pradžių organizmas negali įsisavinti vien tik žalio maisto: 

• ima trūkti energijos,
• prastėja nuotaika,
• gali pykinti,
• skaudėti galvą,
• kartais paūmėja ligos, kuriomis jau sergama. 

Gali atrodyti, kad tokia mityba tik kenkia. Žaliavalgiai teigia, kad tik lėtas, palaipsniui vykstantis perėjimas prie žaliavalgystės gali būti veiksmingas, o savijauta normalizuojasi maždaug po metų. 

Vis dėlto gydytojai nėra taip teigiamai nusiteikę žaliavalgystės atžvilgiu. Visų pirma, valgant vien tik žalią maistą ir iš raciono išbraukiant mėsos, pieno produktus ir kiaušinius, žmogaus organizmui gali pritrūkti tam tikrų medžiagų. Atlikus ne vieną mokslinį tyrimą nustatyta, kad žaliavalgių organizme susidaro vitamino B12, kuris būtinas gerai nervų sistemos veiklai ir kraujodarai, trūkumas. Su mitybos pokyčiais susijęs svorio kritimas gali lemti kaulų masės sumažėjimą ir menstruacijų ciklo sutrikimus, o tai gali turėti įtakos moters vaisingumui. 

Mokslininkai taip pat turi argumentų prieš žaliavalgystę. Teigiama, kad žmogaus mitybos poreikiai yra genetiškai užprogramuoti iš anksto, taigi valgoma tai, kas buvo įprasta kartų kartoms. Kitas mokslininkų argumentas susijęs su žmogaus evoliucija: 1990 m. nustatyta, kad žmogaus smegenų masė padidėjo dvigubai būtent tuomet, kai buvo pradėtas vartoti termiškai apdorotas maistas. Virtas ar keptas maistas lengviau įsisavinamas, žmogus gauna daugiau kalorijų, o kartu ir daugiau energijos, reikalingos viso organizmo vystymuisi ir augimui. 

Taigi negalima vienareikšmiškai teigti, kad žaliavalgystė yra tik sveikas ar tik žalingas mitybos būdas. Žalias maistas ‒ puikus vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis, tačiau, ar jo pakanka visaverčiam gyvenimui, atsakymo kol kas nėra. Nėra atlikta išsamių mokslinių tyrimų apie tai, kaip organizmą veikia visą gyvenimą praktikuojama žaliavalgystė ir kaip tai veikia ateinančias kartas. Todėl, nusprendę keisti savo mitybos pokyčius, gerai įsiklausykite, ką jums sako jūsų organizmas – ar tai tikrai tinka būtent jums?

Taip pat skaitykite:
Veganai ir vegetarai – kas jie ir kuo jie skiriasi? »